- vienblaškis
- víenblaškis, -ė adj. (1) DŽ, NdŽ, vienblãškis (2) KŽ kuris su viena puse, nesuveriamas, vienvėris: Durys daržinės yra pusiauvyrinės, t. y. par vidų angos yra jų vyris, ir vienblaškės, kurių vyris tarp ušokų ir durų J.
Dictionary of the Lithuanian Language.